Neįmanoma paneigti, kad mažųjų laikas draugų kompanijoje gerina jų raidą ir bendravimo įgūdžius. Dažnai pastebime, kad vaikai, kurie lanko darželį, būrelius ar turi vyresnių brolių ir sesių ima anksčiau kalbėti ir išmoksta priklausyti bendruomenei. Tačiau gali kilti klausimas, kodėl taip nutinka?
Įgūdžių lavinimas ankstyvoje vaikystėje
Ne retai nutinka taip, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai daug laiko leidžia su savo tėvais, kurie būdami subrendę žmones daug ką daro tiesiog automatiškai. Todėl vaikai linkę tėvus kartoti, tačiau geba suprasti ir adaptuoti ne viską. Būdamas vaikų būryje, mažylis stebi kitus vaikus ir mokosi elementariausių įgūdžių iš jų. Panašaus amžiaus vaikai susiduria su panašiomis aktualijomis, todėl greitai perima gudrybes vieni iš kitų.
Kaip megzti draugystes pradėjus lankyti mokyklą?
Nors vaikai mėgsta leisti laiką su kitais vaikais, tačiau ankstyvame mokykliniame amžiuje tėvai užimą svarbiausią vietą mažųjų gyvenime, todėl skatinama, kad jie imtųsi iniciatyvos ir padėtų vaikams užmegzti bendrystes. Kaip tai padaryti? Pasiūlykite bendras veiklas. Tai galima organizuoti namuose ar užsakyti žaidimų kambarius, kuriuose jau pasirūpinta visomis pramogomis. Susibūrimą pradėkite nuo gėrimų ir užkandžių, tai vaikai prisipratins vienas prie kito kompanijos. Rekomenduojama pakviesti ir vaikų tėvus, taip sukuriama psichologiškai saugi atmosfera besisvečiuojantiems vaikams. Būkite netoliese, jei vaikams prireiks jūsų pagalbos.
Lavinama vaizduotė
Ne paslaptis, kad vaikai turi labai kūrybingą, beribę vaizduotę. Būdami kartu jie daug improvizuoja ir kiekvienas atsineša savo viziją ir supratimą. Leisdami laiką su skirtingais draugais ir realizuodami skirtingas jų idėjas žaidimų aikštelėje, vaikai lavina savo pasaulio suvokimą ir geba prisitaikyti prie skirtingų taisyklių. Taip mažieji mokosi suprasti vieni kitus, o moksliniai tyrimai patvirtina, kad bendravimas yra ypač svarbus ankstyvoje vaikystėje ir tai net gali turėti įtakos, kaip sekasi plėtoti santykius ir užaugus. Taigi, akivaizdu, kad vaikams bendraujant su draugais vyksta svarbūs procesai, kurie formuoja socialinio bendravimo modelį visam gyvenimui.
O kaip su broliais ir seserimis?
Moksliniai tyrimai rodo dvi tendencijas, pirmoji – jei brolių ir seserų santykiams būdinga šiluma ir artumas arba konfliktai ir bendra antipatija, panašus modelis bus perkeliamas ir į draugystės su kitais vaikais santykius. Ir antras – vaikų santykiai su broliais ir seserimis arba bendraamžiais gali atlikti kompensacinę funkciją. Kitaip tariant, vaikai gali specialiai ieškoti ir palaikyti aukštos kokybės draugystę, kad kompensuotų problemiškus santykius su broliais ir seserimis. Šiuo atveju nemažai situacijų ir tarpusavio sutarimo tarp atžalų moderuoja ir patys tėvai.
Gebėjimas susitarti
Vaikai neišvengiamai tarpusavyje stengiasi pasidalinti resursus – maistą, gėrimus ar žaislus. Dalijimasis – vienas iš labai svarbių įgūdžių, kurio mažuosius stengiasi išmokinti ir tėvai. Vieniems šis procesas būna sudėtingesnis, kitiems – paprastesnis, tačiau neabejotinai tokia patirtis praturtina abiem atvejais ir ugdo vaikų nesavanaudiškumą bei gebėjimą dalintis.
Vaikų bendrystės ir laikas kartu – neabejotinas privalumas. Bendravimas spartina vaikų emocinę ir psichologinę raidą, moko vertinų įpročių ir padeda priprasti prie socializacijos „taisyklių“.